the end

raudonu skysciu apsipyles
besuvokias tikrove varganai
suzeistasis gatveje pastires
nebedejuoja,kad gyvent prastai,
atodusius parduoda paskutinius
(dykai negros visatos angelai!)
setonas,dziaugsma apramines,
pasiema sau siela'papigiai'
bedvasis kunas ir laimingas-
numiras su muzika jisai;
visvien-dangus ten ar velnynas
gules juk po velena amzinai...
pro minia kelia prasiskynes
pamiselis kvatojas nuosirdziai:
"jei Dievas gyvas,o ne mires,
tikrai bus aklas ir girdes blogai".