Šiandien esu nebe
ten kur vakar
žvanginau ginklais
ir kryželiu siuvinėjau
pipirus, mėtas, nasturtas
kur mano prisirišimai
lyg valkataujantys
šunys prijaukinti, nušerti
išpuoselėti, žvilgančiais kailiais
tiek išbujojo
jų vilnom ir degančiom seilėm
dusau, slogavau ir kosčiojau
atspindį savo pamačius krūpčiojau:
lyg gailavau, vėliau šlykštėjausi
šunų, tačiau neapleidau
sakiau: - mano šunys bus tobuli,
ir buvo, iki šįryt šventinėm
salvėm saliuto sutrūko saitai.
Tūkstančiu Monų Lizų šypsausi
tūkstančiui tobulų galimybių