o tas avinėlis
parnešė žydėjimus,
savo tyrumu nubraukęs
rasą ryto
nuo žolės pernykščios.
ir tai mums atrodė,
kad atsigaunam.
- tai gal, sakau,
ir mes avinėlių
veidais basi
kaip anais rytais
linkui sūpuoklių patraukim.
--- kalbėdavo vaikai.
o ji vis bėgdavo ir bėgdavo
paskui avinėlius.
net tada, kai miškai
žemuogėm apsiklojo,
net tada, kai vaikai
koloradus gaudė.
net. - tais vakarais,
kai bažnyčios varpas
kalbėjo.
o avinėliai nelaukė
nes žydėjimus kitiems
dalino.
senelė vis sakydavo
--- tyra kaip avinėlis, tyra kaip.
o ji vis bėgdavo ir bėgdavo,
vaikams šaukiant
- tokiais rytais ir tu,
ir tu, briski sodais su mumis -
tas avinėlis
vyšnia sužydėjo.