***

lauki eilėraščio lyg
nušvitimo ateinančio
ir būna- ateina.
prisėda šalia
paglosto nuvargusią ranką
ir atgula popieriuj
langeliais.
kartais mąstau
kažin ar patogu jam
tarp tų kvadratėlių
įrėmintam - - -

po trupinį.
savyje pasimiręs
krapštau stovintį
vandenį
spalvotų stiklelių
mozaika
kryžiukais nuliukais
taip ir nubrauki
nežiūrėdamas.

po trupinį gyvenu.
vaikštau.
būna pamiegu.
vis svarstau ar
galima užsikrėst
nuovargiu
ir tavo ugnį tykiai
rankom žarstau
sruogom tarp
pirštų
nežinomųjų linija
- užbraukiu -