Senis niekad neturėjo šuns

Bet turi senis bizikę
Ji jam kaip anūkas
Prausia ją, šukuoja
Senutei papilvę kutena
Senutei šlaunis braižo

Senis bizikę lauke prie pavadėlio pririšęs vedžioja
Džiaugiasi, kad turi trumpaplaukę kalaitę
Davė jai vardą Bruknė ir toliau šukuoja

Senutė irgi turi bizikę
Nešukuoja jos – vardais nedabina
Braižo seniui pilvą
Braižo seniui šlaunis

Senio bizikė geresnė
Tokia jau ta šeima su bizikėm