Šaltais žodžiais į mane

Išspjausiu įkaitusį skausmą kartu su pavargusia širdim:
Man ir jai nusibodo plakti, judėti, stebėti,
Kaip žirklėmis pasikeisdami karpom vienas kitą:
Aš - tave, tu - mane, o paskui kiekvienas save ir vėl...

Laikinumas pasimetė vakar ir tapom rutina.
Šiandien ryte dar negalėjau išplaukti iš abejingumo,
Bet kai prarijai saulę, prievarta sugirdei man saują praeities,
Kad nepasveikčiau... o sakė - rytoj jau paleis;

Vaidindama aktorę įstrigau apgavystėj pati,
Užmūsimūrydama kartu su liekanomis tarp dviejų pavogtų minučių,
Spėsiu įkvėpti žiauraus besikandžiojanio žvilgsnio,
Ir švelniai tau įpjauti žaliomis akimis.

Paskui pasislėpus po blakstienų tamsa susidraskysiu į gabalus,
Kad nebekankintum, neverstum ir neprimintum,
Ką reiškia tai... Gyvatės judesys po oda.
Bet ačiū ir už tai, nes negalvojau, kad galiu dar ką pajausti.