Taip yra

Pagimdau iš savęs vakuumą
Pilną žmonių ir drugių klegesio,
Plazdėjimo ir nenumaldomos aistros
Troškimo, noro būti ir sudegti.
Tačiau kol kas
Žygiuoju priešaky pilkos
Kaire koja taktą mušančios
Prostitutų ir prostitučių armijos,
Ginkluotos portfeliais, polisais,
Nešiojamais kompiuteriais, mobiliais,
Ir prabangiais automobiliais.
Aš nuperku tave savo dirbtine šypsena.
Kairėj pusėj blyksteli deimančiukas.
Gyvenu gerai, turtingai... Nori?
Išdulkinu tau smegenis.
Aš parsiduodu ir parduodu.
Tu perki, paklusniai kaip pirmokas.
Ir ne tik tu:
Visi iki vieno esame tokie.
Gali atimti iš manęs balsavimo teisę,
Gali repatrijuoti ar „pasodint“ kaip laisvės priešą.
Okay, aš sutinku tik lygtinai,
Vis tiek tu pirksi kaip ir pirkęs,
Pratęsdamas giminę nesidairysi į smulkmenas,
Sukursi šeimą ir pastatysi degtukų namelį,
Tada ateisiu aš –
Ir vėl tu pirksi, aš - parduosiu
Tai bulką, namą ar mašiną.
Ir tik tada, kai atiduosiu viską
Prašau, uždaryk mane į tylą,
Be sienų, lubų ar grindų.
Be jokio apčiuopiamo balso.
Tada numirsiu.
Be jokios sąžinės graužaties,
Nes jau iš čia girdžiu artėjančių
Naujos armijos žingsnių aidą.