Pažintis

Kai dešimtąkart ieškomą bažnyčią
Savo išvirkščioje kišenėje surandi,
O Komunijos paplotėliai ne Tavo dūšią aplipdo-
Adatų kryžius apsnigtas
Nebesiųs Tavo norų.

Kiekvienam akmeniui savo gerumo išpažintį padovanoji.
Ir tyliai meldi dar vieno sielvartingo rytojaus.
Nusitiesi šviesius rytus
Ties dešimta saulės ašara,
O pati pūti burbulus iš pirmosios.

Ties upe sudužusios runos
Tavo ilgesio pavardę sudėlioja.
Lopšinę sužvejotai žuviai
Niūniuoji kampe, kur prisibaigia
Šiandiena.

Savo gyvenimo kurpes, vargše,
Palikai ten, kur lietus nesilanko.
Nejudėk, matai Tavo pėdsakai švyti?
Jie bus pirmiau ir dėl Tavęs:
Nes sidabro lašas nori
Draugauti su ašara saulės.