Profesoriaus Brego Van Štolcelio pranešimas. Perskaitytas Jungtinių Tautų konferencijų salėje. 2110 metų kovo šeštą dieną. Monake. Stenografinis įrašas.
Kaip atpažinti ufonautą?
Kaip suduoti ufonautui smūgį?
Kaip apsaugoti žemę nuo kitos galaktikos viruso?
Ką šiandien apie tai žinom?
Tik tai, kad šis virusas plinta tarp ufonautų, esančių žemėje, bet yra didelė tikimybė, kad jis mutuos ir išplis tarp žmonių. Ir nusineš ne vieną, ne dvi gyvybes, bet milijonus ir milijardus. Žmogui žemėje nelemta išlikti.
Bet nekelkime panikos anksčiau laiko, o imkimės prevencinių priemonių- identifikuokime ufonautus ir juos naikinkime.
Štai ko mes susirinkome aptarti čia, į šią konferencijų salę: mokslininkai, spaudos atstovai, politikai.
Šių laikų ufonautas – tai ne būtybė su didele akimi ir antena ant pakaušio, tai ne herojus iš mūsų mėgstamų kino filmų, šių laikų ufonautas – ufospermatozauras. Tylos! Prašyčiau salėje tylos!
Visiems atsakymams- savas laikas. Kantrybės, mielieji.... kantrybės!
Taigi ufospermatozauras- protinga būtybė iš Centrinės B galaktikos. Sprogus jų planetai Circus, suradusi Žemėje savo egzistavimui palankią terpę- žmogaus spermą.
Pirmą kartą ufospermotozauras aptiktas JАV Nevados valstijos fermerio spermoje 2105 metais, kai šis ją davė donorų bankui. Atlikus jo spermos spermospektrinę analizę, buvo pastebėta, kad kai kurie spermatozoidai juda 10 ar 20 kartų greičiau, nei turėtų judėti. Išsamesni tyrimai parodė, kad aplink save jie turi elektromagnetinį ultrosimbiozinį lauką maždaug 1 centimetro spinduliu.
Šis laukas turi savybę šimtą kartų sustiprėti susijungus dviem ufospermatozaurams, susijungus trims – 10000 kartų, jungiantis ir kitiems lauko stiprumas didėja geometrine progresija. Per šį lauką ufospermatozaurai komunikuoja vieni su kitais.
Statistiškai kiekvienas žmogus-vyras gali nešiotis iki dešimties ufospermatozaurų. Šio skaičiaus užtenka, kad jiems susijungus į vieną, jie komunikuotų su kitame žmoguje-vyre esančiais ufospermatozaurų nešiotojais.
Dabar pasakysiu esminį faktą- ufospermatozaurų egzistavimui būtinas taip vadinamas „keturių aibių“ tarpusavio komunikavimas. T. y, tam tikru metu, susijungus keturių aibių laukams (aibe apibrėžiam ufospermatozaurus egzistuojančius viename žmogaus-vyro kūne), ufospermatozaurai gauna energijos iš kosmoso. Šiame pranešime neanalizuosiu jų energijos pasikrovimo niuansų, pasakysiu tik viena – mūsų visų užduotis – sukliudyti jiems apsijungti į „keturių aibę“.
Klausiate, kaip tai padaryti? Išeitis nepaprasta (manau patys tai suprantate?) ir vienintelė – žmonių lytinis santykiavimas, masturbavimasis, kitoks spermos reguliarus ir nereguliarus nuleidimas. Tokiu būdu išbarstyti ir negalėdami komunikuoti ufospermatozaurai žus.
Tylos, tylos gerbiamieji! Pasakysiu taip – tik visuotinis ištvirkimas gali išgelbėti žemę.
Nuleisti spermą bent tris kartus per savaitę turi būti kiekvieno padoraus žemės piliečio pareiga. Tik taip mes galim išlikti, sunaikindami ufospermatozaurus, užkirsdami kelią viruso mutanto atsiradimui ir galimam plitimui.
Ypatingas vaidmuo šiuo lemiamu metu teks moterims. Bet apie tai pakalbėsim po penkiolikos minučių. Kavos pertraukėlė. Ačiū.