Apmąstymas. Nevykusi intriga.

Kažkas beprasmiško ir
Neskoningo.
Kai kaltu atsikalsiu
Laikų sulipintos kavos .
Mąstau: <....

Nors ir nenuorama,
Nevėkšla išvadintas.
Žmogus – kur įsiklauso
Vartų vyrių čirpiančios
Raudos.

Batus juk atėmė tik tam,
Kad justu
Dieglius įšalusios žemelės –
Pamatuot.

O rankomis įkerpėjęs į vartus.
Laikė suspaudęs.
Surambėjo.
Ne. Ne iš meilės
Dėl neužmigdančios maldos.
Nes nenusisekė intriga,
O užraizgytos duobės kažkada įdumba.
Nukaršusių, tačiau bemąstančių keliuos.

.... >  Užvirintu tuoj mišiniu
užpilsiu.
Ne grynu, nes jo semti vis dar
Neverta.