Benamio kupletas

Na tai kas, kad bežemis, bedalis aš,
O kišenėse vėjai ir lietūs.
Pilkas kelias kažin kur nuves -
Aš jau niekur nerasiu sau vietos.

Kaip šuva jau jaučiuosi kasdieną:
liūdnas, alkanas, nereikalingas.
Po manęs sniege lieka tik pėdos.
Mano kraitis - tik rūbai aptingę.

Krenta dienos lyg sniegas ant kūno,
Neskaičiuoju jau jų aš ant pirštų.
Kaip žvaigždė danguje tyliai tūnau.
Kaip žvaigždė danguje tyliai mirštu...