***
vis kartoji
post tenebras lux*
tampydamas užmestą plūdę
vitražas Ženevoje
post tenebras lux
paskambink man, Gabrieliau
varpu
ar bent palik pranešimą
balso pašte ir virpesį
post tenebras lux
Gabrielius apreiškia krikščionims
Džibrylas- musulmonams
post tenebras lux
protest antai
tą pačią knygą kitan
viršelin įsispraudę net
skaito kitaip ir
Tėvo duoną laužia
kitaip
ir miršta.
ir žudo(si).
post tenebras lux
šviesa nevisada
ateina
iš rytų.
***
arabų moterys
apsigobusios veidus
nuorašose pasiklydęs
Koranas joms
svetimas.
tik vyrai šizofreniškai
kinkuodami murma
terra cremata*
taškydami seiles
bepročio šypseną supakavę
į voką
į ratą
errata erratum*
„Viešpats
jums
svetimas“
svetimas paklydęs
Koranas
talibai būna prilupa
smičiais-
taip
grojama
moterimis.
***
vergauk savo kūnui
rytais
vakarais 2in1:
Jėzusmarija
ir stengies išlošti pirštų
galiukais geresnį gyvenimą
ar bent
Viešpaties batraiščių porą-
ant jų pasikoręs iškart
nužengsi į dangų
ištryptais vynuogynais-
(s)krisk
mano angele
(s)krisk
***
ingredere mecum noctem*
kaip žiurkės paskui
melodiją.
per naktį trypsim
visus šventuosius
paveikslus stebėdamies
kaip Viešpats mūsų
nebaudžia.
ir vienaragis kartu
pasimovęs Nedidelį
Dievą
purvinais karčiais
cerkvių auksą dantenom
nugremžęs
akimis į prieaušrį
– Viešpatie,
tavo kumeliukas
pabėgo.
***
dvasinės impotencijos
užguitas
vis tiek traiškai
ostiją
tarpdančiuos
kapoji bibliją iš
(ne)pasitenkinimo
ir Viešpaties (k)artumo
kiurdai venas
aguonpienį atskiedęs
Kristuje
pavasariams ir vasaroms
po trupinį tįstant
šešėlin
***
užrašyk man gyvenimą
Gabrieliau.
technokratijos amžiuj pakanka
spustelėt „print“.
sulankstei lėktuvėlį iš lapo
ir paleidi bėgiais
į ateitį.
--------
post tenebras lux*- po tamsos, šviesa
terra cremata*- išdeginta žemė
errata, erratum*- spausdinimo klaida
ingredere mecum noctem*- ženk su manimi į naktį