Realybė

Lyg karštas vaškas laša laikas
Juodon bedugnėn kapt ir kapt.
Gyvenime pamirštame ir saiką,
Tesiekiame kitus pažemint ir aplenkt.

Kasdieną klausom nuobodulio pasakų.
Nebyliai linkčiojam pritardami melam.
O kam tiesa, jei saldų melą
prarysim ir net nenorėsim užsigert?

Pilka spalva miestų gatves užliejo.
Nei meilės, nei vilties neliko širdyje.
Neliko nė širdies - suakmenėjo!
Prisipažinkim pagaliau... Nemokame gyvent...