Prisėst ant bedugnės
Ties vingiu į žmogų
Perlipant baimes
Ir dievą netikrą
Daugiau nesislėpti
Mažytėj belangėj
O sienas išgriauti
Saulėtekio šypsniu
Užuosti gaivumą
Tekančio ryto
Ant žemiško veido
Po giedru dangum
Ir klyksmu žuvėdros
Iš laiko ištrūkti
Kad judesiu virstų
Betoniniai Siūlai.