Gilus miegas

Atsimerk, mano drauge,
Bijau likti viena-
Tamsios naktys bus baugios
Ir vėjas klebens langines,
Girgždins rūdim metalo gembes.

Atsimerk ir palieski mane lyg pabudęs,
Aš nuskęsti bijau, nes klampumas akių tamsiai rudas...
Jaunas, tvirtas laikei ant delnų kiek pakėlęs-
Liauną liemenį suksi, o aš nešina.

Liaukis! Išgąstis liko be žodžių...
Nagi. Kelkis, atmerki akis.
Nusvarintos blakstienos šešėliais pajuodo,
Sulipinti plaukai nevienodo ilgumo,
O duobė pragulos mindė pagalvę suodim-
Cementinė, kieta- net pakelt negaliu...

Užmigai likęs nuodėme mano likimo.
Neišmokus buvau atgailaut ir blaškiausi liūdna.
Atsimerki! Prašau, rankos gręžiamos sūrios,
Spaudžiu lūpas, ilgiuos, o paliesti dygu.
Skruostai tarsi prie tako velėna-
Pirštai vaikšto basi- kojeles jiem sopės.