Elfai

Baisiausias dalykas gyvenimų šonkauliuose
Negimę elfai yra,
Kurių vardais nieks nebraižys genealoginių medžių,
Su šakom besišypsančio aukso.

O ir jų žaislai, laimės vinys,
Saulės paglostymų spalvinti
Išsislapstė po grindiniu mėnesių
Rūdijimo tęsti.

Aš tikiu, kad jie būtų buvę
Geriausi runų būrėjai
Ar tylinčių medžių
Atidūs pranašai.

Sapnavau, kaip rankose
Slėpdami žmonių poilsius
Lošė maži elfai domino:
Jie skirstė laimės lėmėjas
Žvaigždes neužmiegančias.

Niekur nepabėga pyktis-
Dabar jie sėdi užmiršę
Pareigas, gervių akyse
Ir spjaudos kauliukais,
Jiems pranašautų džiaugsmų