***
kai būsiu savimi
anapus aistros nugludinto stiklo
perskaičiuok mano pirštus rankas
perskaityk ilgais virpulingais pirštais
delno raukšles gyvenimo
linijon susiliejančias likimo
takais išgerk akimis mano
regėsenos vandenis krantų
nendres žvilgsniu nubučiuok pasvirusias
linkui tavęs mano blakstienas
saujom kaktą apglėbk karščiu
alsuojančią minčių užuovėją kaklo
linkiu nusileisk iš dangaus
balton realybėn slysta
akys slysta minkštais kontūrais
nugludusio stiklo paviršiuje atspindį
savo regėdamos
vizijos