Vakarais įsitaisau
(ten kur labiausiai mėtom kvepia)
lyg žemės dukra
su spalvom kreidelėm.
Ir tapau.
Jei tik panorėsiu-
saulė man žalsvai nušvis,
O dangus jei tik norėsiu-
nors ir raudonai.
Galiu nudailinti tau pasaulį,
kur veidus puoš tik šypsena!
Kur vasara bus amžina,
o suknutė-niekada neištepta.
Ar nori? Aš galiu...
Ir tylos žaismą,
ir stebuklų slėnį-
viską viską nutapysiu.
Tik panorėk!
Mėnulis palieka
pėdų žymias
šviesiam danguje.
Svarbiausia kad Tu jas matytum!
Deivės tip tip takučiu
į vanile kviepiečią praetį .
Guol peiškim k'rtu?