Susitiksim trečiadienį.
Ten pat kur visada-
prie cukrinių šunelių fabriko.
Vilkėsi abejingumą.
Aš pasipuošiu
perregima arogancija.
Bet atsivesiu
ilgesį už pavadėlio.
Pastebėsi.
„Jaukus“, - ištarsi.
Tau visada patikdavo
mano augintiniai.
Taip ir stovėsim.
Tol, kol cukriniai šuneliai
išbėgs laižyti saulėje tirpstančių
mūsų širdžių.