Dabar esu mokykloje.Pamokos jau pasibaige.sedziu cia,kur girdisi uz nugaros mazu mergaiciu klegesys,zingsniai ir tuksenimas tusinuku i stala.Niekas nemiega,visi vis kazka veikia,kad ir nereiksmingus dalykus,o kaikuriems nervai neislaiko ir griuna jie ant stalo istiese rankas ir isivaizduoja,kad ten salia yra pianinas,skambina tyliai juo,labai tyliai,vos prilieciant klavisus.Visi sie garsai mano galvoje...siauteja.
ten,kur as sedziu,ant stalo padetas sasiuvinys ir tusinukas.Rasiau ,,Romeo ir dzuljeta" recenzija.Tai jau bent kazka bandau rasyti.Zinau ,kad reikes rytoj jau atsiskaityti.Rasiau..Galiu cia parasyt viena sakini:<<Aktorystes kerai Muzikiniame teatre apsvaigino mane ir pasidaviau as isminties dvasiai>>.Tai tik vienas sakinys..O as jau priraasius visa puslapi.Kuris man daugiau nieko nesako tik sis sakinys suteikia viskam reiksme.

Laurai:

Noreciau ,kad tu perskaitytum.Ir noriu,kad man tu greiciau atrasytum,nes jau atsiranda mano galvoje tavo pavidalas,bet dar tamsus.    Lauksiu:))

IKI