Juodam vandeny

Paspyriau ir sumečiau į
Šulinį juodą
Grašius savo grožio,

Kai pagirom paspringęs
Juodvarnių spiečius rėžė sparnuotą
Ratą virš mano nelaisvės.

Grožio Olimpo nesuprastas vaike,
Kas tau beliko be mirštančio aido
Dienų nekaltų atminimo? -

Tai klausė žmogus
Juodam vandeny,
Pritvinusiam grašių menkų