Palieku

Lakštais džiugesio pridengiat vėsą;
Jūs jaunėjimo sultim gyvi!
Nuo pat šiol šėlstant Užupiams skriesiu
Lyg nerimstantis vaikas kory.

Susipratęs, išmesiu miauksėjimą,
Rūdžių sluoksniais apniauksiu kapus -
Per gyvenimą – suviešpatėjimą -
Per svajas, pro namus, toks ramus.

Žudant kerinčiam broliškam sūkiui,
Pagrobusiam skylantį ižą,
Supsiuos jungiančią saulę pabrukęs,
Jos žviegimą, kur moliais patižęs.

Lai elektros stulpai – inovatoriai
Aranžuos gyvavimo toną!
Aš vis kelsiuos pro dvelksmą oratorių,
O jūs kandžiokit vaisių raudoną.