Pabučiavimas

Jis pasilenkia tarsi būtų
Dėl priešaušrio kaltas,
Ji pasistiebia lyg obely
Voveraitę matytų.
Atsiveria kiaulinės durelės,
Raudonas spitrus vyriokas
Zovada laukan išlekia.
Suskaičiuoja statinius
Kaimyno tvoroj
(Šįmet dar liks nevedęs.)
Varinius vartelius grakščiai atkelia,
Vidun vagimi įslinkęs
Kirkiną įmitusią šeimininkę.
Trobos pasieniais pasitrina,
Keliskart lubas
Dešine perbraukia,
Voratinklių neradęs
Griebia sulos ąsotį,
Neria savon pirkion,
Dureles pagaikščiu užremia.

- Matai, seni, jaunimas
Lūpomis apsikabinti išmoko,
Kam jiems dabar rankos?