nieko naujo po mėnuliu

žalieji ežerai
žalias varlių kurkimas
kranto linijomis
kreivomis šakomis
vandens mirgėjimu
ir plazdenimu
nakties drugių
pilną kepurę žvaigždžių
pasisėmęs iš tylos
priešaušrio miglose
vaikšto dylantis mėnulis
vieškelyje lieka
rasoti jo prisilietimai
neaiškus nujautimas
kadaise praėjusio laiko
poetai rašydavo:
“kai po žeme šaltinis vinguriuoja,
lakštingala, deja, negirdi jo visai”
nieko naujo po mėnuliu
naujas žaidimas žodžiais