Viskas vakarėja

Rieda ir bėga puslapiai vėjui,
neša švinines skiedras, šukes,
drasko išblaško tai ką pasėjai,
tai ką pasakė sustabdžius  mama.
Plaukas nuo bėgių vagonais pabiro,
į dulkes pavirto auksinė kasa,
šypsenas gaudau, gyvenimas- tiras;
taikiklį sulankstė šilkinė skara.
Kvapų buteliukas sprandą  nusuko,
raudoniu ištalžė, nuleidžiu akis.

Rytui išaušus, nupiešiu daug rūtų,
kol manęs apkabinti atsėlins naktis...