Dar noriu prakalbint pasaulį-įmigusį sfinksą,
Ištraukti iš upės paskendusią mergą-jaunystę.
Dar noriu rašyti.Bet plunksna ant lapo sustingsta,
Minties aklas paukštis troboj prirūkytoj paklysta.

Jau dvidešimt metų,jau trisdešimt metų praėjo,
Kai sėdžiu prispaudęs prie popieriaus tirpstantį pirštą.
Dar noriugyventi.Tačiau ir tas noras mažėja,
Ir didelė saulė į mažą saulytę pavirsta.

J.Strielkūnas