Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Svoloč Svoloč

Takioji Neris ir pamąstymai apie viską

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: M0NTĖ


„Takioji Neris
Tai yra


O, visgi. Nemokėsiu aš būti grubi
Ir akys nemoka per stiklą žiūrėti-
Jos sveikos, jos spindi
Tarytum naktis ta žvaigždėta,
Tarytum mirtis bus prikelta gyvent.

Įsupsiu vaikelį, ne man jį turėti,
Bet davė dangus- kas begali atimt?
Tą vyturio paukštį plunksnelėm apdėtą,
Užaugęs čiulbės, o artojas vagos.

Žemelę grumblėtą prie girių žaliųjų,
Iškirsdino broliai, kas sėklas pabers?
Nėra to paikumo, paikystės to melo,
Nes kaime išaugęs toj žemėj trunys.

Sau leidęs išdygti pušim pasodinta,
O ąžuolas jaunas bus mano sūnus.
Čia sėklas subers, kad girias išaugintų,
Ta žemė pasotins vargus tuos išvargt.

Mane pamaitinus ir sūnui atrieksi,
Išmokė to vardas lietuvių šalies.
Ne gomurį laidęs- tylutis žmogelis,
Ne pinigo vergas, bet didis širdies. “


Taigi, taigi, taigi... Ką mes čia turime? Takioji Neris. Hm. Kai Kaune viešbutis „Neris“ buvo pervadintas į „Takiąją Nerį“, susimąsčiau, ką galėtų reikšti tas pavadinimas, ir kuo Neris skiriasi nuo takiosios Neries. Apskritai, tai visos upės, manau, yra takios, tai yra, tekančios, tik ežerai, baseinai ir prūdai gali neturėti tos savybės. Na, bet čia gal norėta pabrėžti, kad Neris ypatingai taki, tokia, žinot, be svyravimų, neabejojanti ir nepavargstanti. Artoja, galima sakyti, jau kad imasi ko, tai dulkės aplink rūksta.
Ir kuo ilgiau aš galvojau apie tą Nerį, tai tuo didesne meile ir pagarba jai persiėmiau. Sulyginau ją su mūsų lietuve moterimi, ne dabartine, bet ta, senoviška, pasakose ir dainose apibūdintą, darbščią ir nuolankią būtybę. Tokią visą tautinę, su ramunėlių vainiku ant galvos, graudžias dainas bedainuojančią ir ilgesingai pro tvarto kampą į vieškelį akeles beganančią, savojo bernelio belaukiančią.
Taip ir Neris, mūsų upių motina, palengva augo, tekėjo, nuo savo gimimo prisipildydama pakeliui naujais vandenais, tekėjo link savo išrinktojo, savo vienintelio, kurio dar nebuvo sutikusi. Visi kiti upeliai nebuvo verti jos dėmesio ir meilės, ji laukė ir vieną dieną sulaukė to tikrojo vyro, upių tėvo, darbštaus ir karingo lietuvio jaunuolio prototipo - Nemuno. Vos jį išvydusi, Neris pažino savo išrinktąjį ir, ilgai nesvarsčiusi, puolė visa savo esybe į jo mylintį glėbį. Kitaip sakant, į jį įtekėjo arba susiliejo su juo, kas iš esmės yra tas pats, ir jie kartu nukeliavo link nežinomos jūros, link savo likimo, link savojo gyvenimo vandenyno.
Štai tokia turėtų būti pavyzdinė lietuvių vyro ir moters sueitis. Būtent tai ir simbolizuoja šios didžiosios Lietuvos upės.
Beje, šioje vietoje man užkliuvo keistas neatitikimas žodžių sąvokoje, kai sakome, kad Birutė išteka už Juozo. Juk turėtume sakyti, Birutė įteka į Juozą, nes ištekėjimas greičiau reiškia skyrybas, reiškia, kad atsiskiria, nusibodo vienas kitam ir išteka vienas iš kito. Aišku, gali būti ir taip, kad ne Birutė, o Juozas įteka į Birutę, o kodėl gi ne? Ko tik nebūna.
Bet esmė vis tik yra neteisingas, mano manymu, sąvokų vartojimas, ir teks, matyt, kreiptis į visokius jablonskius ir aldonus pupkius su prašymu išnagrinėti iškeltą problemą.

Labai įdomiai toks sąvokų ar frazių nesugretinamumas atspindimas autorės, pasivadinusios skambiu Takiosios Neries slapyvardžiu, kūrinyje „Tai yra“. Lyg koks mūsų tautos pasmerktumas klupinėti nerangių frazių sąvartyne, lyg koks prakeiksmas, persekiojantis mus nuo neatmenamų laikų.
Bet pradėkime nuo pavadinimo. „Tai yra“. Štai taip, „Tai yra“. Klausite, kas „tai“? Kodėl  „tai“? Kur „tai yra“? Neatsakysiu, nežinau. Galiu tik spėti. Bet mane pavadinimas nuteikia labai optimistiškai, be galo jaudinančiai, aš pats kartais mėgstu užduoti tokias mįsles skaitytojui, be jokių užuominų, be sprendimo variantų, tiesiog – manyk, ką nori. Ot šitaip. „Tai yra“. Po šiais žodžiais gali tilpti kas tik nori, labai platus pasirinkimas ir kiekvienas renkasi pagal savo sugedimo laipsnį.
Man čia susidėjo viskas, kas siejama su tėviške, gimtine, o kalbant pompastiškai, susidėjo LIETUVA. Taip, taip, ir nebijokime būti patriotais. Būtent Lietuva, šiandieninė, su savo skauduliais ir sopuliais. Ir autorė irgi pažiūrėjo atvira širdimi, mylinčia širdimi į šiandienos Lietuvos aktualijas. Lyg prieš išpažintį ji ištaria:
„O, visgi“
                ir kloja mums visą tiesą  be grubumo, bet ir be pagražinimų:
„ Nemokėsiu aš būti grubi
Ir akys nemoka per stiklą žiūrėti“
Nemalonus faktas, bet tenka jį pripažinti, Lietuvoj tai dažnas reiškinys, kad yra paliekami vaikai, kad jie perduodami iš rankų į rankas, kaip atsibodusios barbės.
Štai ir čia autorė pripažįsta, kad vaikelis ne jai, nors ir davė jį dangus. Tai yra, gal  pametė kas nors jai prie durų, bet mūsų daugiabučių sąlygomis yra sunku, neįmanoma stačiai vaikelį užauginti:
„Įsupsiu vaikelį, ne man jį turėti,
Bet davė dangus- kas begali atimt? “
Čia lyg autorė pati su savimi svarsto, būti ar nebūti. Tai yra (matot, kam reikalingas toks pavadinimas, daug visokių paaiškinimų, patikslinimų ir panašiai), pasilikti tą pamestinuką, ar ne? Bet vėl gi:
„Tą vyturio paukštį plunksnelėm apdėtą,
Užaugęs čiulbės, o artojas vagos. “
Tas vaikas, reiškiasi, bus geras, gal net chore dainuos užaugęs, o čia ateis koks šaukimas į kariuomenę ir ten jį visokie viršilos vagos, kaip mergą. Juk būna?
“Žemelę grumblėtą prie girių žaliųjų,
Iškirsdino broliai, kas sėklas pabers? “
Arba štai tokia aktualija: trys broliai (čia aš taip spėju, gal ir mažiau, nes daugiau tai vargiai ar būna) po Trijų Karalių niekaip negali atsigauti, jau visiems įsiskolino, viską pardavė, o nutraukti šventimo neišeina. Tai ką jie daro? Irgi šių dienų kasdienybė – ima kirvius ir eina miško kirsti. Juk dažnas dabar, kai pritrūksta pinigų, kerta mišką, parduoda, išveža ir taip praminta dieną kitą. Ir šitie tą sumąstė, o ko jie blogesni už kitus?
Bet va, kad galvos neišsiblaivę, tai nerado to miško, „prie girių žaliųjų“ buvo, o nematė medžių. Kuriozas, bet Lietuvoj taip jau nutinka. Tai ką, nenusiminė broliai, „Žemelę grumblėtą ... Iškirsdino“. Kirviais paėmė ir suarė penkis hektarus. Atėjo tada pas kaimyną, kieno ta žemė buvo, ir sako: „Išsipagiriot duosi? Mes tau lauką suarėme. “ Nustėro kaimynas, per langą dirst, akurat, sniego kaip nebuvę, vien tik arimas dar šiltas, tik berk grūdą, ale kas tą atliks?: „kas sėklas pabers? “
Paskui jau prasideda tie lietuvių kalbai būdingi nesuderinamumai:
„Sau leidęs išdygti pušim pasodinta“
Na, turėtų būti „sau leidęs išdygti pušimu pasodintu“, bet nėra lietuvių kalboje vyriškos giminės pušies, nors pats medis tikrai turi turėti abi gimines. Tiesiog lietuvių kalba dar labai tobulintina. Autorė nekalta, lietuvių kalbos puoselėtojai neprisikapstė iki visų tų medžių ir jų giminių. Toliau apie juos ir kalbama, kad jie bus susodinti, matyt, į tą paruoštą, išartą kirviais žemę, kad bus ten gal ir ąžuolas, tada jau autorė jį būtinai įsisūnys, ir žemė pasotins kažką, kad išvargti būtų vargai:
„O ąžuolas jaunas bus mano sūnus.
Čia sėklas subers, kad girias išaugintų,
Ta žemė pasotins vargus tuos išvargt. “
Pasotins ta žemė, ta, reiškiasi, brolių iškirsdinta, pasotins. Na, ką ji pasotins, čia jau vėl mįslė. Gal tą kaimyną, gal ir tuos brolius, svarbu tik, kad jie gerti nustotų, nes dėl gėrimo tai jokia žemė neprisotins, visada bus negana. Patikėkit, žinau.
Paskutiniame posmelyje autorė atvirai tikisi, kad būtent ją ir jos sūnų žemelė pamaitins, vadinasi, kaimynui ir broliams nešviečia, nes lyg tai ir vardas Lietuvos įpareigoja taip pasielgti. Gal apeliuoja į Lietuvos Konstituciją? (Bet vaikeli, vaikeli, jau kiek tą konstituciją visi pažeidinėja?) Na, kiekvienas, aišku, sau tikisi naudos, gal taip ir bus. Pagyvensim pamatysim.
”Mane pamaitinus ir sūnui atrieksi,
Išmokė to vardas lietuvių šalies.
Ne gomurį laidęs- tylutis žmogelis,
Ne pinigo vergas, bet didis širdies. “
Na ir pabaiga vėl su tokiu specifiniu neatitikimu, neaišku, kas didis širdies?
Gal vožtuvas, gal skilvelis? Svarbu, kad ne vergas.
Tai mat.
Tokie patriotiškai folkloriniai su socialiniu užtaisu ir nūdienėmis aktualijomis eilėraščiai mane labiausiai ir žavi. Prisiverkiu iki užkimimo.
2006-02-01 00:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 24 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-01 12:26
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-10 19:43
Takioji Neris
Visgi mano eilius tarp skaitomiausių! Ačiū už reklamą. O medžiai tai ir yra medžiai, o kaime ne vien vyrai gyvena arba vien moterys. Todėl ir pasirinkta ir pušis, ir ąžuolas. O tokia analizė kūriniui priduoda tik pliusą. Jei jau skaitovą užkabino analizuot, tai jau ir šis tas, nes paprastai tai kas praslysta pro akis tai ir lieka dulkėt lentynose, o maniškis pačias... pačias...
Ko daugiau norėt? Ogi reklamą priversti dirbti tau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-09 13:25
karlson
ne. tai ne kūryba. tai užstaliniai monologai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-02 21:44
Svoloč
to Rasa Marija Mite:

autorė arba eilėraščio lyrinis herojus toje vietoje persikūnija į vyrišką giminę - "Sau leidęs išdygti ", todėl logiškai mąstant turėtų pasirodyti vyriškos giminės medis, bet pasirenkama pušis. Tada aš ir galvoju, kad galėtų kalbininkai medžiams suteikti abi gimines, kaip žmonėms ir gyvūnams, pvz.: lapė-lapinas, ožka-ožys, pušis-pušimas ir t.t.
Kitaip aš turiu suprasti, kad čia kažkoks transvestizmas, įsiklausykit:
"Sau leidęs išdygti pušim pasodinta..."  ???
Pritariu, kad ir abrikosas turėtų abi gimines, kitaip nesilaikoma lygių lyčių įstatymo reikalavimo. Siūlau kurti medžių teisių gynimo asociaciją.
Dėl paskutinio sakinio tai siūlau tokią terapiją - anxciau irgi susiraukdavau ir susidirgindavau, jei mane kritikuodavo. Dabar apriori įvardinau save nevykėliu, beraščiu, grafomanu ir asilu, todėl jokia kritika man nėra skaudesnė už tą, kurią pavariau pats ant savęs (matot, tik beraštis galėjo taip nevykusiai išsireikšti "ant savęs" Na, durnius, svoločius, ką norėti)). Siūlau pasiskaityti "Esė apie Svoločių", viskas pasidarys aišku.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-02 21:14
baklazanow
kodel pusis turetu buti ir vyriskas medis, juk ant to pacio medzio auga ir vyriskas ir moteriskas konkorezis, o va pvz abrikosas- tai taip, manyciau turetu buti ir moteriskas medzio pavadinimas. paaiskinkite prasau sita neaiskia vieta.
smagiai susiskaite, tik bijau jei butu kritikuojamas mano kurinys tai vargu- nebent pataikytum;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-02 00:51
Irna Labokė
Liuks ir taiklu. Bet žinai, ką pastebėjau per  laiką? Užvedi muzikytę super. pradžią kabini tęsi, tęsi ir užtęsi mažumėlę (gerai, kai gerai), per viduriuką irgi gerai ... o vat pabaigą suskubi... na noriu pasakyti, kad ne visada lygiais šmotais pasiskirsto įžanga, dėstymas ir pabaiga.  Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tai yra negerai. Tikriausiai  - gerai, nes dažniausiai norisi, kad dar tos pabaigos taip greit nebūtų :) Sėkmiaus!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-02 00:04
2_in_1
:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 22:28
infantilus
vat!! čia yra DIELA;) pačiam norisi tokį parašyt ;))
pasikartosiu:
5 užu idėją
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 21:53
matematinis nulis
Svoloč, dedu tave į feivoritus :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 14:56
maksas
Svoloč :DDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 11:55
M0NTĖ
dedu tave į pirmą puslapį, nors trumpam:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 11:48
Ed bilas Kalifornijoj
che
patriotizmo apraiška. ir gan smagi. kandi
man kliuvo tas eilėraščio eilučių narstymas. aišku, turbūt kitaip to eiliaus ir neapreikši savaip, bet tas narstymas po eilutę man pasirodė per nelyg paprastas.
stilius kaip visada - kandus.
sakyčiau, tikro lietuvio pamąstymai ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 11:24
Mintis
uchh ;) shits kaip uz tevyne
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 10:00
Anuška
Aštrus liežuvukas, moki lyg kirminėlis po eiliukų „vidurius“ pavarpyt. Protinga kritika, nei vienam protingam žmogui, dar nepakenkė. Bent mano tokia nuomonė. Kai rasiu ką apie save - pralinksminsi tik. Medžiagos būtų, jau vien dėl skyrybos klaidų, o ku dar „genialumas“ bobos proto - „perlas“. :0)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-01 08:48
Riva
O. Upė teka. Pieva želia, grybai dygsta :) Kaip visada privarei tiek šermukšnių uogienės,kad nebežinau ir kada baigsi savo žygius :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą