Nebesuprasdamas
Devintasis ratas - pradžia ar pabaiga
Suklumpi prie Mėlynų Kojų
Į daugel veidų teko spjaut
Bet tavo veidas - viena burna:
šliaužiantis glitus liežuvis
keli dantys, nebeverti dar vieno spyrio
ir sukepusios, degančios lūpos
ir šliužo bučiuot nedrįstančios lūpos
Tu - tai eilinis Nusidėjėlis:
Adomas, springstantis pernokusiu obuoliu
Druskos Stulpas Sodomoj
Lengvatikis Alchemikas, čirškantis išganingose liepsnose
Aš kaltas. Labai kaltas.
Bet tik tark žodį,
Ir mano siela pasveiks.
Mėlynos Kojos visad tyli---
Mano suteikiamos kančios nors ir ilgos
Bet švelnesnės už amžiną pažeminimą
Mėlynų Kojų prieangy