Vargas su Rasa

Išaušo pirmadienio rytas. Indrė snaudė svečių miegamajame, o Rasa-tėvų kambaryje, kad ir kaip ją atkalbinėjo auklė. Agnetė nakvojo pas draugę-taip pat Rasą. Naujoji Velniūkščio-Rasos auklė dar miegojo, kai mergaitė pabudo. Ji įsiklausė, ar Indrė nepabudusi, o nieko „pavojingo“ neišgirdusi stryktelėjo iš lovos ir pribėgo prie tėvų komodos. Tada atidarė vieną stalčių ir ėmė jį kraustyti.
-Geltona pliurė su vitaminais nagams, raudona pliurė be vitaminų, rožinė pliurė su chemikalais, dildė... -dėliodama nagų lakus ir visa kita tyliai vardino padauža.
Staiga sutrinksėjo durys, įėjo Indrė.
-Rasa, ką čia darai? -griežtai paklausė. -Padėk mamos daiktus.
Rasa niurnėdama pakluso.
-Na, bėk į vonią, prauskis, eisime pusryčių, -paragino auklė.
Mergaitė lėtai atsistojo ir dar lėčiau nupliumpino praustis. Indrė sudėliojo į vietas visus išmėtytus daiktus ir nuskubėjo ruošti valgio.
    Po pusryčių mažoji padauža nė nepadėkojusi nulėkė į savo kambarį ir užsirakino. Tada mikliai „užgulė“ kompiuterį. Deja, ilgai pasimėgauti ramybe jai neteko. Atėjo Indrė.
-Rasa, atrakink duris! -šūktelėjo. -Noriu paimti tavo pižamą skalbimui.
Mergaitė išjungė kompiuterį ir nuėjo atidaryti. Deja, užraktas nepasidavė.
-Durys neatsirakina, -pareiškė Indrei.
-Nemeluok, -užvertė akis auklė.
-Tikrai, -tarė Rasa. -Atnešk atsarginį raktą ir pabandyk iš savo pusės. Raktelis darbo kambary, komodos viršutiniam stalčiuj.
Indrė paėmė raktą iš ten, kur buvo nurodyta, ir pabandė rakinti. Nepavyko.
-Užstrigai, -išsigandusi pasakė. -Ką gi, teks skambinti močiutėms, kitos išeities nėra.
-Ne, -šelmiškai vyptelėjo Rasa. -Aš lipsiu pro balkoną. Atsidursiu poilsio kambary. Tik menka užtvarėlė, ir aš laisva.
-Ne! -riktelėjo Indrė. -To tu nedarysi.
-Dar ir kaip darysiu, -pasakė mergaitė, raitodamasi rankoves.
Indrei užgniaužė kvapą.