seniai seniai tave pažįstu
tylos karalienės mieste
su mano laikų herojum
tolimi prasilenkdavom
akių peiliukais ginkluoti
sekami kuprotų šešėlių
skubantys ir pavojingi
labas šauki vėl susitikus
taip garsiai ir nuo širdies
lėtinis mano kaprize
suardai tylos dėliones
išplasnoji kaip žvirblis
iš ochrinio mano nimbo
šauni virš laiko ežios
į saulės rezginį suskrendi