taip pasalūniškai paseks akligatviu
lyg pėdsekys šuva (ne. ne lyg – blogiau)
nugvelbs kąsnelį išsiblaškymo iš
alkstančio nelaimėlio neapdairumo –
altzhaimerišką burną pamaitins kvapais kilnybės
ir pasiims šiukšlyno prieangy akis ar inkstą
o broliai bomžai nesutriks pardavę –
partemps prie vamzdžio krešulį sušalusį
begrimztantį
gilyn kažkaip gilyn iki golgotos –
iki akiduobių plieninio laužo
kai šaltas violeto atspalvis visai vistiek
kai nebereiks jau dvokalo kilnot ir laukti ką seniai užmiršo
kai...
_____________________________________________
senė su puantais prisisvilina klaikiu šalčiu
dienos palūkanas nuryja vienu gurkšniu
palikdama skambėti tuščią aliuminio dubenėlį
vis grimztantį gilyn gilyn gilyn –
į šiltą nesvarumo pievą kur karšto vyno ąsotėliais
sklidinais kur ąsotėliais sklidinais
maži fėjukai skraido...