Mieloji,
Mūsų trijų
Trapios,
Apnuogintos
Rankos,
Siūbuojamos
Nematomų gijų –
Užburiančių
Vėjų.
Ir mūsų
Saulėlydžiai
Jau ne tokie mieli
Kaip atrodė
Anąkart.
Perkirpau vieną,
Nukrito
Sugrįžtančio
Paukščio plunksną,
Kirpau antrąkart
Sugrįžo žiema.
Žinau,
Ką manai,
Kirpsiu trečią –
Prarasiu tave.
Nebijok
Mūsų gležnos,
Pažeidžiamos
Rankos
Atlaikys sausrą
Ir išsiskyrimą
Atlaikys
Juk kasmet
Išauginam kitas.