baltieji šešėliai
laiko tarnai
motinos skausmu
vaiko riksmu
pašaukti
vis didėja jūsų palyda
kiek laiko reikėjo
mane iš
pirmykščio padaryti
artimi ir tolimi
pažįstami ir nepažįstami
skaidrūs, nematomi
kuo protingesni
tuo mažiau laiko turintys
skaidrūs nematomi
savo nuodėmes nusivalę
iki žiedadulkių nesvarumo
o aš dar jaučiu
savo juodo šešėlio svorį