Semitiški pasvajojimai

Liepiantys nutilti šešėliai
Vis smaugia Tavo ateities žingsnį
Sukranksi ir pas mėnulio pelenus joja.

Po debesies kairiąja akim
Išrėki kabalą.
Nuteplioji mėlynai duris
Niekas nenužiūrės,
Bet ir neaplankys.

Raiša papūga vietoj katino
Ant mėnulio delčios pasikorė-
Visur vien savižudybės.

Paprašyk rabino pamatuoti
Tavo numindytos kojos žingsnius
Iki Jeruzalės Vakarų
Ir gausi tik saldainį
Apnuodytą,

Tylūs paskaitymai miegančio rašto
Mintis it gyvates suvedžioja
Ir veda šįkart ne prie bėgių-
Tiesiai į traukinį.

Languose verkiančios ožiukų natos
Geltonais akmenimis katinai aplipę
Ir sproginėjantis saulėlydis
Raudoną už skvero tempiantis-
Vis norisi po savęs kažką palikti.