Pasninkas autobusu

štai tu važiuoji autobusu,
dalyvauji sklandžioje
erdvės peristaltikoje

o mes čia  laukiame dujų

šviesos paskui šviesas,
tamsa paskui tamsybes

pasiliekantis oras paglosto
purvo plaukelius ant stiklo

o mes  laukiame dujų

žaibiški pasisveikinimai ir
atsisveikinimai
be būtinybės pažinti,
vaizdų poligamija

o mes čia, mes laukiame dujų

štai tave kiek spusteli sniego
rėmas, kurio svarbiausias
vaizdas yra sniego plokštainis
palei takus užraitytais kraštais

vienas kampas sunkus,
pilnas verksmo ir šuns kauksmo

sunkumas, lyg nematoma gimda
būtų užkibusi ant laiko kablio,
įstrigusi tarp milžiniškų
baltų dantų

pamatytum turbūt juosvą dėmę,
jei tik stabtelėtum ilgiau
nei nuostabai

mes laukiame ir laukiame dujų

eglutė virš matavimo prietaisų
altorėlio švieslentės

veidrodėlis su riebiu vairuotojo
veidu virš altorėlio su eglute

lyg gausybės dievo ikona
kurią pasidirbi iš kelionės,
tingulio ir neišmintingo
žiūrėjimo į priekį



kam jums dujos, kam

dujos dėl mūsų laukimo