Mes vėl atėję...
Sudužo perėjimas...
Akys apsiblaususios...
Mažytėm tarškančiom širdim
Taikoms pavėjy meldžiamės
Praeiviai kelia kepures,
Nematę klykiančios rimties
Ateik ir tu lyg juodas,
Ateik lyg juodas katinas
Sparnuotu feniksu
Iš amžinosios išeities
Nekandus kąsnio,
Susispaudė lūpos
Asketiško portreto Tie
Plaukų dažams -
Žilumo dvelksmui
Nusilupus,
Žvelgi nemirksinčiom
Akim - Sudie?
Išbėrė skruostus
Rudenio purslai
kartumo prizmę
Žingsniai veria
Bepirštės rankos
Du geri draugai
Sutižėliai bet
Meilų žodį taria
Bet mes atėjom
Grįžom nekalti,
Nes nusikalst
Nespėjom
Nukaltas biustas
Šypsos iš arti
Tai buvo
Ne žmogus, -
Tai - tik žmonių
Gerbėjas
2006 01 01


Žaliamobilis008












