brangiesiems

ant šaligatvio šlapio ir pilko
dar stovi vienišas liūdnas klounas
aplink jį žmonės opijų smilko
liūdnas klounas jų pirštines maunas

(ir kišeniniais pinčeriais pjudo mane)

liūdnas klounas priskins Tau aviečių
pusę metų rašys vien tik Tau
o dabar aš užmigti norėčiau
net ir paršiuką net tą praradau

(ir kišeniniais pinčeriais pjudo mane)

nori būti tai būk aš nepyksiu
prie manęs tu arčiausiai priėjęs
per Kūčias tu man šventę be rykštės
liūdnas klounas seniai išprotėjęs

(ir kišeniniais pinčeriais pjudo mane)

o dabar grįžkim vėl į kontekstą
aš rėksiu o banda gardžiai juoksis
tad suteikit bent vieną pretekstą
kad būčiau medis gal netgi uosis

(aš leidžiu kišeniniam pinčeriam draskyti mane)