užmiršti švelnumą
nušaldyti
pirštų antspaudus
kosminiu šalčiu
pakišti po aisbergu
prakiuro
mano ir tavo Titanikas
pirštai
tik šaltą orą
nesvarumo būklėje
ištrinti malonumą
iki tundros
pelkės gelmių
iki jos miazminio dvoko
nepavyks
nebent pamatyčiau
susitikčiau
po trisdešimt metų