jei man leistų paimti tik tris –
tai neimčiau nei kardo, nei skydo,
o tik jausmą visų, kurie klydo
ir visų, kurie šiąnakt suklys,
atsiklaupę vakarės žvaigždės,
palengva, į ošiančią jūrą,
net jei niekas jų pusėn nežiūri
ir daugiau niekada nežiūrės.
jei man leistų paimti tik tris –
tai neimčiau nei pirmo, nei antro,
gal tik Ž. Ž. Ruso ir į gamtą –
ten, kur ganosi pūkas avies,
ten, kur sninga truputį į viršų
ir pasimeta paukščiai tarp pirštų,
kopia milžinas stiebu žolės,
o kol rytas – atleisk, bet taip reikia,
juk žinai ką iš tikro paimsiu,
tavo vardą nuo drėgno paviršiaus
ir lašelį tamsios praeities.