Smogas - aplinka, mums tinkama gyventi?

--- Skiriama ne tik tiems, kurie mato tik tai, ką mato. ---

Užrašas ant paminklo žmonijai: „Čia galėjo būti Jūsų reklama“

              Net tuomet, kai žmonės tikisi įvyksiant stebuklui, jie bent jau dėl jo meldžiasi.
              Jei priimtume kaip status quo, kad žmonės be Dievo pagalbos ruošiasi susitvarkyti juos supančioje aplinkoje patys, tai tam, sakyčiau, jau seniai atėjo pats tas metas.
              Juk jau sulaukėme laikmečio, kai ant apgriautos aukščiausios karinės galios Žemėje būstinės - Pentagono pastato - atvažiavę gaisrininkai liejo vandens sroves taip lyg sisiotų ant jo. Ir gal terorizmas tėra rykštė tokiam kaip šis pasaulis?
              Pradedant tais, kuriems niekada nesiseka ir baigiant tais, kuriems sekasi nuo pat gimimo - visi iš jų laukia. Vieni išlošt pagaliau loterijoje, kiti surast savo sielai tartum salą mylimą žmogų ar atrast savo svajonių Las Vegas‘ą - nerastume žmogaus, kuris nelauktų, kad jo reikalai pasisuktų visai kita linkme.
              O kol kas jūs, čia visi susirinkę, dar gyvi esantys, man atrodote tokie juokingi palyginus su jau mirusia močiute, kurią jau be jokių rūpesčių gulinčią karste dabar prisimenu tokią protingą.
              Mąstymas jums – stichinė nelaimė.
              Kaži kiek dabar apytiksliai kainuoja 100 gramų filosofijos, brangiau ar pigiau nei 1 kilogramas mandarinų?
              - Koks tavo intelekto koeficientas?
              - Tiksliai nežinau… Pragyventi pakanka...
              Gal dar kam neaišku ir galėtų pasiteirauti namų šeimininkių ko jų kasdienybėje yra daugiau – komforto ar seksualinės prievartos?
              Svajojama tik tam, kad atsipalaiduotum.
              Neįkvėpęs oro žmogus gali dar trumpai pagyventi, neišgėręs gali išbūti daugiau laiko, o nepavalgęs dar ilgiau, neištaręs nė žodžio labai ilgai, nesimylėjęs kone visą gyvenimą gali išbūti, o nieko taip ir nekeičiant gyvenime gali išgyventi ištisos žmonių kartos.
              Jei priimtume prielaidą, kad kas maždaug 25 metai gyvenimą išvysta vis nauja karta, tai po Jėzaus Kristaus dabar gyvena vos 80 karta, ir gal dėl to nėra dar ko per daug ir tikėtis pokyčių?
              - O jūs ir vėl meluojat, nes kada norit ir meluojat?
              Suinteresuotieji nieko taip ir nekeist nuolat imasi bet kurios naujos situacijos keist į nieko čia jau ir nebegalima bepakeist atrodysiančią. Taip ir vyksta, ką galima pavadint nieko jau ir nevyksta, žmonių gyvenimui vis labiau panašėjant jau nebe į gyvenimą, o į jo simuliavimą.
              „- Houston, we have a problem! ”
              1938 metais žurnalas „Time“ metų žmogumi išrinko Adolfą Hitlerį, o 2004 metais Džordžą Bušą Jaunėlį.
              George $oros įkūrė savo fondą remti naujų idėjų kūrėjus ir dėka to būti priešakyje visų, pirmas žinoti, kurlink krypsta visuomenės mąstymas, tik tam, kad užbėgtų už akių vyksmams, kurie užkirstų kelią galimiems jo jau sukaupto ir toliau kaupiamo kapitalo nuostoliams bei leistų numatyti naujus pajamų šaltinius.
              Ar vienos pasaulio dalies, pasivadinusios išsivysčiusia, pasiektas civilizacijos lygis yra ne kitos pasaulio dalies išnaudojimo pasekmė?
              Less than 5 percent of New Zealand‘s population is human. The rest are animals. Ir tai naujazelandiečiams gal tik į naudą?
              „Ant pasaulio pabaigos atsiras daug netikrų pranašų, netikėkite jais! “*
              O kas, jeigu tai tiesa? Jei jau dabar įvairiuose Žemės kampeliuose gyvena ne vienas pajėgus tapti mesiju žmogus, kuris tik ieško būdo kaip išviešėti tokiame taip saugomame nuo tokių kaip jis išsišokėlių pasaulyje, įsigalėjusios blogosios valdžios apraizgytame dezinformacijos voratinklyje. Tikriausiai jo neišvysime kada tiesioginiame eteryje per BBC naujienų laidą ar vietoje Coca-Cola reklamos, nes mirčiau iš juoko, o mirti iš juoko juk maža tikimybė. Kaip įvykis mesijo išviešėjimas tokiais kaip šiais laikais galėtų prilygti nebent biologinės bombos sprogimui. O gal taip nujaučiama pasaulio pabaiga tėra pasaulyje įsiviešpatavusios blogosios valdžios galas? Ir gal tame* pasakyme slypi pranašystė, kad atsiras daug taip ir nesugebėsiančių tapt mesiju, bet blogąjai pasaulio valdžiai tarnaujančios ir viešąją tvarką užtikrinančios policijos ir saugumo struktūros visų jų grėsmės juk nespės išaiškint ir nepastos jiems kelio? Ir jeigu pavyks užgniaužti dešimtis, šimtus ar net tūkstančius tokių, aš netikiu, kad nė vienam iš jų kaip ilgai snaudusiam ugnikalniui galų gale nepavyks išsiveržt į paviršių. Kad ryžtųsi jau pagaliau išviešėti, jis aišku turėtų būti arba užtikrintas tuo, kad jam pavyks nuo pat pradžių iki galo išviešėti tada, kai jau nieks to visai nesitikės įvyksiant, arba kai jam pačiam trūks kantrybė visa tai matyti ir girdėti kas dedasi iki šiol. Kai diskusijos su savimi jau peraugs į muštynes dar jam gyvam esant. Beje, jam pačiam dar gali būti įdomu, kiek kantrybės nesąmonių kūrime turi ir patys žmonės. Kad rastų būdą išviešėti, jis turėtų būt neregėto iki šiol suktumo sukčius, nes apgauti pasaulio galinguosius ir dar su tokia prokurorų ir advokatų armija, nemanau, kad turėtų užtekti vien racionalaus ir prognozuojamo proto. Turėtų pasižymėti ir labai gero žaidėjo savybėm, numatyti visus galimus savo būsimų priešininkų įpročius, kad kada nors visiems jiems padarytų fintą, kurio iš jo jau niekas ir nebelauktų iškrėsiant jiems. Bus išdidus, nors pradžioj ir pralaiminės – taip nugalėtas nebebus. Ir nemanau, kad protingai šnekant jis dar mėgintų gražbylystę pasitelkus susikalbėt užleisti jam geruoju valdžią tų, kuriems ji teikia tiek malonumo ir privilegijų iki šiol. Jis turės kalbėt tokia kalba nuo kurios žmonėms nekiltų rankos elgtis taip kaip pratę iki šiol. Ir užeis vidun nekviestas į mąstymo užkulisius. Nemanau, kad jis dar kreipsis į pačių žmonių išsigalvotą paleistuvę sąžinę, į kurią ne vienąkart jau kreipėsi ant šios Žemės kažkada gyvenęs Jėzus Kristus. Jis nedalins vilties, jis ją galų gale atims. Viltį, kad susitvarkys savaime viskas.
              Ir gal tada visa sugedusi technika pasirodys puikiai veikia pas mus į namus tik atvykus meistrui.
              Australijoj per visą įstatymų kūrybos istoriją nė karto nebuvo siūlyta nagrinėti prostitucijos ir lošimo namų legalizavimo ar draudimo klausimo, nes viskas, kas žmogiška jiems turbūt nėra svetima.
              Jau pačią pirmą dieną Naujoj Zelandijoj ką tik į šią šalį emigravusi rusė priemiesčio bare išvydo gali būti per pietų metą užėjusį į jį basom ir paišinom kojom stipriai suręstą vyrą, vilkintį vos šortais ir marškinėliais, kuris čia užėjęs lyg niekur nieko išlenkė stiklą alkoholio ir išėjo toliau tęst dirbti. Kai iš to pačio baro išėjusi ji išvydo vieną paauglį, kuris klausydamasis ausinuko gatvėje pradėjo lyg niekur nieko šokti, tai dar jai buvo suvokiama, bet kai ji pamatė prie to paauglio prisijungiančius šokti jau įvairaus amžiaus žmones, kurie ir negirdėdami iš to paauglio ausinuko sklindančios muzikos, bandė mėgdžioti jo šokio judesius, to jai jau buvo tądien per daug suprasti iškart.
              Ne visi bet kuriuo metu ir bet kurioj Žemės vietoj bebūdami greitai susigaudytų į kurią pusę Ramusis vandenynas.
              Mažame itališkame miestelyje Vacone yra restoranas „Solo dviems“ (it. „Solo per Due“), kuriame  užsisakyti vietas reikia prieš pusę metų, nes ten viso tėra vienas staliukas...

                                    Made not in Monaco and best listed before spiritual life coming soon...

            O kokia tikimybė, kad kada nors gausiantis Nobelio taikos premiją žmogus parašys laišką NASA‘i su prašymu už gautus pinigus išskraidinti jį į kosmosą ir ten išmesti kartu su šiukšlių konteineriu?