Mano balsas paskendo nakties tyloje,
Norėčiau ten rast ir Tave,
Deja...
Tavo minčių nebėra šalia,
Kaip ir Tavęs paties...
Tu paskendai mano tyloje,
Su savo žodžiais ir mintim,
Su tikėjimu, viltim...
Tu atėjai kaip nematytas princas,
Bet išėjai kaip draugas...
O gal neišėjai?
Gal mano vilčių neišsklaidei?
Tikiu...
Lik šalia manęs, kaip ir aš šalia Tavęs...
Nepalik mano svajų vienų...
Svajos...
Jos tiki mažyčiais angelais,
Jos tiki gėlėtom fėjom,
Jos tiki saldainių pilim ir mandarinų riteriais...
Tačiau, kodėl netiki savimi?
Joms tik reikia tikėjimo...
Taip kaip man...
Tikėjimo savimi...