Melo išpažintis šizofrenijos rytą

Nuleiskite mane žemyn.
Kada prabusiu –
Užmerkite manas akis vėl...
Aš nebenoriu matyti visas Jūsų klaidžiojančias Viltis
Įsmeikite eilinį peilį į mano neegzistuojančią širdį –
Jums taip pat pabodo tikėtis KO NORS iš manęs.
Supratau, jog beviltiška Jūsų viltimis statyti cirką
Ech.. bankrutuotų mano cirkas vis tiek –
Būčiau vienintelis žiūrovas, besidžiaugiantis kitų sielų kančiomis.
Kalbate, kad norite Tiesos,
Bet slapta garbinate mane dėl to, kad aš nustūmiau į bedugnę pabodusią Tiesą.
Taip Jai ir reikia!
Žinos dabar, jog kartais reikia patylėti
Keista.. Jūs kartais manęs nekenčiate,
Bet aš nekaltas dėl to, kad Jūs prarandate nuovoką Mele,
Aš niekuo dėtas, kad pasiklystate Realybėje.
Jūs plaukiojate Netikrume
Neturiu gelbėjimo rato
O jeigu ir turėčiau – Jis vis tiek Jūsų neišgelbėtų
Nes ne aš išgalvojau Jūsų iliuzijas,
Aš tik šizofrenija, piešianti Jums vis gražesnes baltesnes dienas

Nuleiskite mane žemyn.
Bet Jie vis tiek dar akli –
Vėl ir vėl iš naujo garbina mane,
Jie kelia Melą aukštyn.
Taškas