[Stebuklėliui. En]
Kai Tu atėjai
šnar šnar šnar
šnarėjo lapai
ir pievos kvepėjo
taip
spalvotai
kregždės karpė
danguje
didelę snaigę
ir grožėjosi
rūku kraštelius aplipdžiusios
- - - - - - -
Kai rasa lange
mažytes pėdutes įspaudė
Tavo akys
vasara šildė
ištirpo rūkas
ir išplaukė upeliais
į jūrą
mėlynos gėlės
akutes atmerkė
ir nustebo
koks pasaulis gražus
- - - - - - -
Kai sugrįžo kregždės
saule išpaišė
tolius
kad į Tave panašūs būtų
žiedais pievas nubarstė
ir nusprendė
kad
nieko
daugiau
netrūksta
- - - - - - -
Kai rūkas sūpavo
mieguistą ežerą
pievos kvepėjo
taip
spalvotai
ir
kartu su Tavim
šnar šnar šnar
laimė atšnarėjo