nežiūrėk žemyn paskutinę dieną

Seniai nebuvo taip gera... Gal kartais svajonės ir turi likti tik svajonėmis?
.................skristi.
    Taip, skristi reikia. (Retkarčiais. Visąlaik.)
Skrendu velniop su tuo jausmu, kuris tarytum kankinamas nevalingų traukulių atbėga pavasarį... prisiglaudžia..bėga..slepiasi..grįžta..vėl ieško savo vietos mano mintyse..vėl slepiasi..palinki saldžių sapnų ir vėl dingsta..bet grįžta..glaudžiasi.. <keista, jis visąlaik dreba. Dreba taip smarkiai, kad, atrodo, kratosi. Gal bijo... Gal bijo dar kartą mane aplankyti?.. Žino, kad vėl įskaudins...>
Aš laiminga.
Duok ranką, išmokysiu ir tave pakilti.
Tik nepamiršk, kad negali žiūrėti žemyn.. Ten tavo praeitis. Pamiršk ją, nebijok. Geresnio laiko už dabartį nėra (ačiū, kad padėjai tai suprasti).

P.S. ką darytum, jei žinotum, kad tai paskutinė tavo diena?..