Laumžirgėle

Kai tokie karščiai, mūzos neatskrenda. Įkvėpimo trūksta, tarsi dujokaukėje oro. Greičiau gali haliucinacijų susilaukti. Mano pažįstama, normali moteris  ne poetė, prigulė po pietų  pogulio, ir su siaubu pajuto  už nugaros knarkiant nepažįstamą vyrą. Pasirodo, ta “laimė“ buvo iliuzorinė. Kitame aukšte, kitoje laiptinėje – choru knarkė prisigėrė kaimynai.
  Man irgi kažkas panašaus nutiko. Sėdžiu, prakaitu apsipilęs,  saulė tvieskia tiesiai į plikę. Galvoje ne smegenys, o barščiai. Susitaikiau su mintimi – šiandien nieko neparašysiu. Kur jos, tos mūzos, laksto, skraido?
  Staiga išgirstu – kažkas zvimbia. Pakeliu akis, ant užuolaidos nutūpus kažkokia būtybė: sparnai laumžirgio, akys proporcingai pagal ūgį, kaip automobilio žibintai … Kai kurie požymiai leido spręsti  individas yra moteriškos giminės.
–    Kas tu? – klausiu.
–    Mūza, – atsako.
–  Kokia mūza:  Euterpė, Melpomenė, Terpsichorė?..  – pasitikslinu.
–  Gerai nori . Tu kas Baltakis, o gal Keturakis?.. Vietinė aš, girelėje  prie tvenkinio gyvenu. Laumžirgėlė aš!.. Rašyk,  diktuosiu.
–    Nagi, nagi…– čiumpu tušinuką.
–    Rašyk, – įsakmiai taip diktuoja: “Tarp dviejų vandenų, negreiti traukiniai.... ”
–    Palauk, palauk, kažkur girdėta, – prieštarauju. – ar ne “Hiperbolė “ dainavo.
–    “Baikos “. Tai grynai  kaišiadorietiškas siužetas. Lomena juosia  Kaišiadorys, o Nemunas su Nerimi rajoną, dar ir Strėva per vidurį. Vandens – tik maudykis!.. O traukiniai  negreiti, nes diversijos geležinkelyje vyksta.  Prie ko čia “Hiperbolė”?.. Ech tu grafomane!..
–    Bet traukiniai tai mūsų herbas. Jie – kaip žirgai. O  herbas yra šventas daiktas, gal geriau nelieskim jo?..
–    Nors aš pati vietinė, bet  man pasakykite, kur jūs dar tokį herbą matėte? Pas visus, kaip pas žmones: liūtai, taurai, angelai, slibinai… Pas mus – vagonai...
– Tai reiškia, kad mes nieko nemėgdžiojam.
– Baik tu. Originaliausias herbas būtų, aš skrendu ir su sparnais bulvių laukę kolorado vabalus užmušinėju… – ir metė man balalaika tiesiai į kaktą.
          Spėjau, – sako iš Rūklos karinio dalinio dainų ir šokių ansamblio tokių instrumentų prisirinkti, dabar apdalinu pradedančius literatus. Ir neaiškink tu man, kad lyrom ar arfom reikia groti. Puškinas ir Jeseninas pagal balalaikų muziką rašė!..
  Nespėjau akių prasikrapštyti – dingo. Tik ant grindų gulintis karnizai su užuolaidom priminė ar tai jos, ar tai škvalo, o gal umaro vizitą. Na ir trauk ją,  laumžirgiai … Geriau aš parašysiu: ”Sudie gražuolė vasara”. Žinote labai myliu rudenį. Ir sočiau, ir vėsiau.