Laukiu rytojaus...

Mano nuodėmės trupa
rytojaus atkarpos
vaiduoklyje
pabiro atplaišos
degėsiais sklidinos
visos taurės piligrimų
ar kas matė šokančias mūzas?
ne jos sukurtos dvasingiems...

O mano viltis byra
šapeliais, angliukais
jais įžiebsiu rytojų
ant molo, ar burių
paklydusių sapnų
vaizduotėje
į dvasingumo euforiją.

Man gana memento morės
jis pasiklydo
akmenėlių vitraže
tarp mūzų
ir dvasingumas ...