Geismas

Vidurnaktis. Nuo žemės iki dangaus mirksi žiburiai. Blyksi lyg didžiulės kosminės žuvies ištrėkšti raudonieji ikrai.
Mėgstu atspindžius. Naktį miesto labirintai atspindi šventųjų paklydimus. Dar rečiau – mirtį. Šventieji miršta tekant saulei. Mirtis tamsoje supurvintų jų aureoles.
Iš naktinio miesto vidurių ištrūksta muzika. Prislopinti balsai. Kniaukia senamiesčio pamūriais dvaklinėjančios katės. Kažkas juokiasi, keikiasi. Kaukši žingsniai. Juokiasi skambiai. Lyg ledo kubeliai kristų į stiklą. 
Gatvės dvokia tuščiu pilvu. Praryja šešėlius, išspjauna mašinų šviesas, primenančias pamišėlių pasižvilgčiojimus. Vėjas, pūstelėjimas po pūstelėjimo džiaugiasi tuščiu prezervatyvo pakeliu. Reklaminė skrajukė gatvės meilei. Gal ne šiaip sau sakoma, kad vaiką mergai vėjas…
Praslenka policininkas. Neišraiškingas, lyg keptuvė veidas.  Jie moka vaikščioti be garso, tarsi tavo paties nuodėmės šešėlis. Nueina. Bjauriai miaukteli katė. Ir vėl liejasi miesto urzgesys. 
Beprasmė tuštuma. Cigaretė. Žiebtuvėlis. Mėgaujuosi cigarete. Vokiečių gatvė, ar Prancūzų – vienodai rodo. Bėda, kad nesimato merginų. Nė vienos tuščio pilvo gerbėjos. Nevirškinų mergšių sočiomis akimis.
Mano akys kaip bepročio.
Turbūt.
Nežinau.
Pats miestas yra beprotybės įsikūnijmas. Šūdo katilas. Ar kas apskaičiavo kiek tonų per parą kanalizacijos vamzdžiais į žemės gelmes nukeliauja žmogaus išmatų? O per minutę? Sekundę?..
Kartais man atrodo, kad tai pagrindinis produktas, kuri sugeba sukurti žmones. Žinoma, neskaitant to viso šūdo, kuris mūsų laukia parduotuvėse, įsijungus radiją ar teleką. Šūdas ir tai, kad Jūs mane skaitote.
Man sugulovės reikia. Kad prakedentų mano guolį. Ir išleistų deguonį. Iš mano sapnų. Juose vien kūnai. Nuogi kūnai… Kartais prabundu išpiltas šalto prakaito. Tos šlaunys, kurias taip godžiai liečiau, buvo vyriškos. Košmaras.
Man reikia merginos. Nedrįstu tvirtinti, kad meilės. To nuostabaus jausmo, kuris  kiltelėtų virš viso šito šūdo. Aš ne angelas. Mano sparnai suklostyti iš tabako dūmų. Ant galvos - durpėmis kvepianti viskio aurelolė.
Laukiu merginos vienai nakčiai. Iki kol patekės saulė. Pakol jos šviesa man gražins žmogišką pavidalą.
Stoviu ir laukiu.
Kvaili juokeliai nuves mus iki guolio. Bus proga ir jai, ir man palįsti po dušu. Sugulti, neklausiant nė vardo. Nemalant visokio šūdo apie gražias akis. Nekalbant “rožančių” apie meilę iš pirmo žvilgsnio. Atidulkinti ją taip, kad galva trankytųsi į pagalvę. Antru kartu – palikti jos burnoje malonų skonį.
Stoviu gyvuliškai įsitempęs. Geismas, tas prakeiktas visagalis geismas, almantis po mūsų tyriausiais jausmais užnuodijo mintis ir kraują.
Ji ateis. Būtinai.
Šuo ir kalė žino susitikimo vietą.