I
Prabudau naktį
žvilgt pro langą –
mėnulio delčia danguje sūpuojas
skanus raguolis lyžt
liežuviu perbraukiau – saldu
eikš ir tu kartu laižysim
žvaigždžių midum užgersim
debesų musu užkąsim
sotūs ir laimingi
paukščių taku pasivaikščiosim
grįžulo ratais pasivažinėsim
aušrinę paglostysim
Kai saulė pakils spinduliu
tave namo išsiųsiu
pati paliksiu danguj
tau saule spindėti
II
Prabudau naktį
žvilgt pro langą –
mėnulio delčia danguj sūpuojas
skanus raguolis lyžt
liežuviu perbraukiau
išgirdau klyksmą nežmonišką
žemyn žvelgiu –
ėgi tu krenti mano liežuvio
užkabintas ir nuo saldaus raguolio
numestas tiesiai ant debesies
nuo debesies ant kito debesies
nuo kito debesies ant stogo
nuo stogo tiesiai
mano guolin
Taip tau ir reikia
žinosi kaip vienam
dangų laižyti