Ant Lietuvos valstybės
nėra stabilumo.
- Ponai ir draugai,
draugai ir ponai, - aš jums sakau
Mūsų vietinė Janne d‘Ark
trečia diena sutrikus.
Nebegeria žalios arbatos
neberūko, nebeskaito
storų, prasmingų knygų.
Ir nebekariauja, žinoma
- Neaktualu, - sako.
Vakar penkiais virbalais
mezgė kojinę vilnonę,
taip siekė autentikos.
Ką ten, pati aš trečia diena nesava.
Ar stuburą ištiesinus ir nosį
rytų kryptim suorientavus
perlipt per gaižų, alpinantį silpnumą
išeit neatsigręžiant, druska nevirstant.
Ar išdrįst silpnumą savo pakelti,
išpuoselėt, pamilti.
Be baimės ir vilties priimti lemtį:
Ji - sau, aš – sau.
Ji lemia. Aš kvėpuoju.
- Ponai ir draugai,
Nėra stabilumo
Ant Lietuvos,
aš jums sakau.
"Pol goda plachaja pagoda" būsena nėra
išskirtinai lietuviškom klimatinėm sąlygom būdingas veiksnys. Tai visuotinis dėsnis:
Žemė sukasi aplink Saulę ir dar apie savo ašį,
todėl nė vienoje iš 207 pasaulio valstybių nėra stabilumo.
Analogišką, narsiają d'Ark apėmusią būseną,
bent kartą gyvenime jaučia kiekvienas
iš 7 (miliardų).
P.S. Mano nuomone, tai vienas geriausių Tavo kūrinių.
Gal būt todėl, kad toks autentiškas (realumui).
aš čia randu vieną loginį prakolą, t.y. svarstant alternatyvas "ar ar", kaip abi vienodai patrauklias, neturėtų būti išankstinio vertinimo, kuris deja išlenda (ar perlipt per...silpnumą. ar silpnumą savo...pamilti), kodėl viena iš lyrinės herojės savasčių a priori įvardinama, kaip silpnumas, t.y. neigiama charakteristika kas tik rodo apie autoriaus visišką susipainiojimą arba nenuoširdumą arba logikos stoką, kai iškeltas klausimas, deja tik formalus, nes pačiame klausime baltais siūlais įsiūtas didaktiškai peršamas atsakymas...
dabar rašyčiau kitaip -)
o dėl Lietuvos - mano santykis su šia vidurio europos valstybe šiltas, kiek infantilus - t.y. pasakiškas - mistinis, mažutis bulvių valgytojų kraštas, ant kurio jau trečia diena, priraičius šviežių bulvių su krapukais ir rūgpieniu - nėra stabilumo, ponai ir draugai - aš Jums sakau -)
Guce, iš manęs 4. Manau, kad nereikėjo paskutinio posmo. "Ji lemia. Aš kvėpuoju" būtų kultinė pabaiga. Rimtai.
Žinai... o jei nebūtų ir pirmų 2 eilučių? Jei viskas prasidėtų nuo "Ponai ir draugai"?
Taip, eilėraštis jau būtų kitoks, ir stabilumas ant Lietuvos tau turbūt labai reikalingas, bet... Aš čia baisiai subjektyviai