---

*        *        *


kas nutapė tave rugiaveide

čia viršukalnėje
kur po kojomis plyti neapolio

įlanka apjuosta iskijos
pročidos ir pinijų

prižėlusio pozilipo kur vezuvijus
rausva pastele lieja dangų o sorento

lygumą gaubia sant andželo
kalno šešėlis

kas nutapė tave geltonkase

į uolos atbrailą įsitvėrusios koplytėlės
erdinčioje sienoje putpelių

akyse pas ratnyčios upelę
kojas apyaušrį mazgojančią

seniokas žvejas virpančiu delnu
glosto sueižėjusią freską – ecco

la bella lina – štai gražioji
lina – tarp lūpų perlas

suspindęs anakapris rūtomis kvepia –
grakšti kaip metafora

čiurlionis?